Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos (LSDA) užsakymu atliktas žvalgomasis tyrimas atskleidė, kad socialinių paslaugų sferos darbuotojai galimai patiria perdegimą darbe. Tyrimo metu buvo klausiama, kokių kompetencijų pasigenda socialiniai darbuotojai savo praktikoje. Keturi iš penkių (83 proc.) apklausoje dalyvavusių socialinių darbuotojų, neužimančių vadovaujamų pareigų, norėtų stiprinti emocinį atsparumą, trys iš keturių (77 proc.) – valdyti klientų agresiją ir taikyti priemones jos išvengti, tiek pat (76 proc.) – atpažinti profesinį perdegimą.
„Darbas socialinės pagalbos sferoje suteikia nepamainomą galimybę padėti žmonėms, kai jie patiria sudėtingiausius gyvenimo momentus. Tačiau ši galimybė atneša daug sunkių išgyvenimų patiems darbuotojams. Iki šiol socialiniai darbuotojai buvo skatinami pasirūpinti savimi patys, ieškoti sau tinkančių pagalbos priemonių. Vis dėlto, tai visos profesijos iššūkis, kurio nereikėtų palikti spręsti kiekvienam socialiniam darbuotojui individualiai“, – įsitikinusi LSDA prezidentė Jūratė Tamašauskienė.
Svarbiausia – nepalikti vienų
Anot J. Tamašauskienės, socialinio darbuotojo profesijai keliami reikalavimai, iššūkių kupina darbo aplinka ir nuolatiniai susidūrimai su trauminiais išgyvenimais reikalauja, kad tokius sudėtingus atvejus sprendžiantys darbuotojai puoselėtų asmeninę ir profesinę sveikatą, saugumą. Socialines paslaugas teikiančių įstaigų, organizacijų užduotis – skatinti tokią organizacinę politiką ir praktiką, kuri padėtų socialiniams darbuotojams nepamiršti ir savęs.
„Socialinio darbuotojo profesija yra dalis jo asmens. Jei mes paliekame asmenį tvarkytis su psichologinėmis problemomis vieną – „pametame“ pačią profesijos esmę. Turime tobulinti socialines paslaugas atliekančių organizacijų vadovų, socialinių darbuotojų kompetencijas, suteikti įrankius tvarkytis su naujais iššūkiais, nes kol kas tokių įrankių nebuvo suteikta“, – teigia LSDA prezidentė.
Be to, pasak J. Tamašauskienės, reikia nepamiršti profesijos naujokų, kad ką tik baigę socialinio darbo studijas kuo lengviau integruotųsi į bendruomenę, o susidūrę „akis į akį“ su socialinio darbo iššūkiais – nepabėgtų. Vienas opiausių visos Europos socialinių darbuotojų bendruomenės klausimų – kaip pritraukti, motyvuoti ir išlaikyti naujus socialinių paslaugų srities darbuotojus.
Kompetenciją stiprinti įgūdžius, įgyvendinant naujų darbuotojų mentorystę, ugdant jų savarankiškumą ir padedant integruotis į komandą, kaip vieną svarbiausių išskyrė 65 procentai visų tyrime dalyvavusių tiek vadovaujančio lygmens, tiek kitas pareigas užimančių respondentų.
Vienas iš simptomų – galvos skausmai
Užsienio šalių tyrimai rodo, kad 3 iš 4 socialinių darbuotojų bent kartą savo profesinės veiklos kelyje yra susidūrę su perdegimu. Per pandemiją žmonių patiriama kolektyvinė trauma dar labiau išryškino socialinių darbuotojų patiriamą stresą. Nuolatinės krizės – karas Ukrainoje, energijos, kainų krizė, klimato kaita – visa tai kelia nerimą, o socialiniai darbuotojai jaučia tokius pat jausmus ir baimes, tačiau jų akivaizdoje turi dirbti savo darbą ir suteikti paramą savo paslaugų gavėjams.
Profesinio perdegimo simptomai gali būti susiję su fiziniu išsekimu, galvos skausmais, nemiga, žema morale. Dėl socialinių darbuotojų perdegimo didelė dalis paslaugų gavėjų gali gauti žemesnės kokybės paslaugas. O juk socialinio darbuotojo visuomenei atnešamą naudą patvirtino Lietuvoje atlikti naujausi tyrimai.
„Socialiniams darbuotojas tenka susidurti su smurto ir sudėtingų išgyvenimų patirtimis. Ir su tuo jie turi kažkaip dorotis. Universitetų suoluose atsparumo tokiems atvejams neįgysi, mokomasi čia ir dabar. Žinoma, labai padeda kolegos, bendruomenė, supervizijų užsiėmimai. Kryptingų kompleksinių mokymų, kaip socialinių paslaugų organizacijos gali valdyti situaciją ir padėti savo darbuotojams, imtasi tik pastaraisiais metais“, – teigia LSDA prezidentė.
Išeitis – gebėjimų stiprinimas
Anot J. Tamašauskienės, organizacijos, kuriose dirba socialiniai darbuotojai ar bet kokie kiti darbuotojai, turėtų kurti rūpinimosi savimi kultūrą. Tai reiškia, kad turi būti kuriama tokia darbo aplinka, kurioje nesitikima, jog darbuotojai dirbs po darbo ar tam tikras užduotis atliks neatlygintinai. Vadovai neturi tikėtis, kad darbuotojai dirbs tai, dėl ko nebuvo susitarta. Taip pat iš darbuotojų neturi būti tikimasi, kad jie bus produktyviausi kriziniais laikotarpiais, tokiais kaip pandemija.
Rūpinimasis savimi didina bendrą darbuotojo gerovės jausmą, mažina stresą, perdegimą ir skatina pozityvų mąstymą. Kelios efektyvios, įrodymais grįstos rūpinimosi savimi praktikos – tai minčių užrašymas dienoraščio ar kita panašia forma, dėmesingo įsisąmoninimo pratimai, itin naudinga puoselėti hobį, kuris skatina kūrybiškumą (pvz., muzikavimas, vaizduojamieji menai), padeda darbuotojui atitraukti mintis nuo darbo.
Tyrimų ir mokymų bus daugiau
Anot Jūratės Tamašauskienės, patys socialiniai darbuotojai, pasitelkę specialistus ir naujausius metodus, mokys vieni kitus įvairių atsparumo gebėjimų. Būtent tam ir atliktas pirminis pilotinis tyrimas, kuris leido pamatyti tendencijas, savotiškai „pasitikrinti temperatūrą“, kokių kompetencijų pasigenda Lietuvos socialinio darbo srities specialistai.
Tai tik įžanga į didesnį tyrimą, kurį atliks LSDA, vykdydama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) finansuojamą projektą. Šio daugiau kaip du metus truksiančio projekto metu bus sukurtos naujos socialinių darbuotojų kompetencijų tobulinimo metodologijos.
SADM duomenimis, Lietuvoje socialinių paslaugų srityje dirba apie 14 tūkst. darbuotojų. Įvairaus pavaldumo įstaigose ir nevyriausybinėse organizacijose iš viso dirba apie 5 tūkst. socialinių darbuotojų. Socialinių paslaugų įstaigose dirba socialiniai darbuotojai, individualios priežiūros darbuotojai ir kiti socialinių paslaugų srities darbuotojai.
Apie PKTC
Projektą „Socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimo centro veikla: Lietuvos socialinio darbo ateitį kuriančios kompetencijos“ vykdo Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija. Projekto tikslas – sutelkti socialinio darbo srityje veikiančius dalyvius socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimo sprendimams įgyvendinti ir kokybiškų, įgalinančių bei inovatyvių socialinių paslaugų teikimo praktikoms vystyti. Jo metu sukurtas Profesinių kompetencijų centras taikys naujausias metodologijas ir mokys socialinių paslaugų sferos darbuotojus. Projekto trukmė – 2022 m. rugsėjis – 2024 m. gruodis. Mokymuose 2023 – 2024 m. kasmet tikimasi sulaukti daugiau kaip 8000 dalyvių. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Žvalgomasis tyrimas yra sociologinės analizės tipas. LSDA atlikto žvalgomojo tyrimo kokybių ir kiekybinių duomenų rinkimo sesijose sudalyvavo 109 respondentai.
Apie LSDA
1993 metais susikūrusi Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija (LSDA) šiuo metu vienija apie 1100 narių. 1998 m. Asociacijos iniciatyva priimtas Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodeksas. Nuo pat savo veiklos pradžios, asociacija pagrindiniu savo tikslu kėlė socialinių darbuotojų atstovavimą ir dalyvavimą socialinės politikos formavimo procesuose. LSDA nariai dalyvauja Socialinio darbo tarybos veikloje, aktyviai prisideda priimant svarbius socialinio darbo profesijai sprendimus.
Daugiau informacijos:
Jūratė Tamašauskienė,
Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė
Tel.: + 370 616 07455
El. p. jurate.t@pktc.lt
